Balandžio 21d. 10 val. visoje Lietuvoje startavo jau penktoji gamtos švarinimo akcija “Darom 1012“. Asmeniškai aš šią akciją laikau ne tik šiukšlių rinkimu, bet ir tautos savimonės atskleidimu (toliau bus paaiškinta kodėl). Oras pasitaikė neįtikėtinai geras, todėl jau vien dėl to buvo galima išeiti laukan.
Šiukšles aš rinkau kartu su draugu. Šiek tiek vėlavome, todėl nusprendėme neiti su kitomis grupėmis (kaip vėliau paaiškėjo, tokių net ir nebuvo) ir pasirinkome oficialiai nepažymėtą vietą miestelio centre. Kaip ir buvo galima tikėtis daugiausiai pasitaikė tuščios taros ir maisto pakuočių. Tas nenustebino. Nustebino kiti dalykai.
Pirmiausia, vieta, kurioje rinkome šiukšles, buvo ganėtinai atvira, šiukšlių rūšiavimo konteineriai buvo pastatyti už 10 metrų. Tokioje situacijoje tikėtumeis žmonių sąmoningumo, kad paskui save šiukšles susirinks patys. O ką radome? Gerokai virš 100 vienetų taros (~50 “bambalių“, ~50 plastikinių vyno butelių, ~30 stiklinės taros) buvo sumesta atskiromis krūvelėmis ir užklotą šakomis, bei pūnančiais lapais. Aš nesuprantu tokios žmonių logikos. Jos čia ir nėra. Kam vargintis metant butelius į vieną krūvą, tada tempiant šakas ir lapus, kai gali tiesiog surinkti butelius ir sumesti į tam skirtą konteinerį?
Antra, kas nustebino, tai buvo “vietinė fauna – bomžai“, prisistatę mums renkant šiukšles. Nereikia būt aiškiaregiu, kad suprastum, jog jie ir yra to sąvartyno “kūrėjai“. Nors mes jų neužkalbinome, bet jie patys pradėjo gintis, kad “čia ne mes tas šiukšles sumetėm, mes rūšiuojam“. Ironiškai nusišypsojom ir dirbom toliau.
Na ir galiausiai baigę tvarkyti, paskaičiavome, kad jei nebūtume taros mete į konteinerius, būtume pririnkę apie 6-7 maišus šiukšlių. Pasiėmę pilnus maišus netinkamų rūšiuoti šiukšlių patraukėm link vietos, kur buvo atvažiavęs šiukšliavežis. Jau iš toli pastebėjom, kad nesimato žmonių. Priėję arčiau sutikom tik vieną savo kolegą ir šiukšliavežio vairuotojus. Nustebom. Šiek tiek pakalbėję apie tai kaip sekėsi “daryti“, patraukėm namo.
Labiausiai į neviltį mane varo žmonių pasyvumas. Kaip taisyklė, tie kas šiukšlina – šiukšlių nerenka, o tuos kas renka, išvadina besireklamuojančiais mulkiais. Ir čia jau reiktų žvelgti giliau, kodėl. Atsakymas: didžioji dalis Lietuvos šiukšlių neguli pakelėse ir sąvartynuose, didžioji dalis Lietuvos šiukšlių guli prie TV ekranų ir sėdi prie kompiuterių monitorių. Nieko vertos visuomenės atmatos giriasi, kad šiukšlių nerinko, o tie kas rinko yra durniai. Nėra kuo girtis, šiukšle. Tu neturi jokios teisės skųstis gyvenimu Lietuvoje, nes pats nepajudini nė piršto, neišeini už savo kiemo ir mąstymo ribų. Tu ieškai priežasčių, kodėl gali nerinkti šiukšlių, bet net nesistengi rasti priežastį palenkti savo sumedėjusį stuburą ir pakelt tą suknistą šiukšlę.Todėl tu niekada negyvensi gerai, niekada nepajusi gyvenimo pilnatvės. Tavo gyvenimas perdaug šūdinas. Ir niekas kitas dėl to nekaltas, tik tu pats, šiukšle. Nuryk eilini gurkšnį pigaus alaus, nueik į delfį ir ten rašyk komentarus kokie visi dūchai ir koks tu kietas. Šita šiukšlių akcija atspindi kiek Lietuvoje yra sąmoningų žmonių, kurie patys sugeba priimti savarankiškus sprendimus ir kurti ateitį sau. Kitą kartą, kai apsiputojęs losi, kad Lietuva tau nieko nedavė, pagalvok ką pats padarei dėl Lietuvos, šiukšle.